sūriamaišis

sū́riamaišis sm. (1) OG173, NdŽ, Dsm, Srj žr. sūrmaišis: Pas bobą karoj[o] sūris, sū́riamaišin atslėgtas Azr. Per sū́riamaišį vašką sunkiam Mrc. ^ Kokiam sū́riamaišy sūris padarytas, tokis ir susivalgis Švnč.